Augalinis pienas

Augalinio pieno gaminimo „technologija“ visada yra tokia pati. Mirkome 1 stiklinę riešutų, sėklų ir t.t., po to skalaujame ir miksuojame blenderyje su 4 stiklinėmis vandens. Gerai nukošiame (geriausia per marlę) ir gatava. Likusias „nuosėdas“ galima panaudoti kaip tirštiklį sriuboms ar padažams. Tinka ir kepiniams.

Savaime aišku, sausų produktų ir vandens santykis gali skirtis nuo pateikto – viskas priklauso nuo to, kokio riebumo pieną norite gauti (pagal pateiktą santykį gaunasi apie 800 ml pieno).

Kokoso pienas
1 stiklinė kokoso drožlių (pamirkyti 1-2 val.) + 4 stiklinės vandens. Drožlių nereikia skalauti, galima jas miksuoti su užpiltu vandeniu.

Anakardžio riešutų pienas
1 stiklinė anakardžio riešutų (mirkyti min 2-3 val.) + 4 stiklinės vandens.

Ryžių pienas
1 stiklinė ryžių (mirkyti apie 3 val.) + 4 stiklinės vandens.

Sezamo pienas
1 stiklinė sezamo sėklų (mirkyti min 4-6 val.) + 4 stiklinės vandens.

Saulėgrąžų pienas
1 stiklinė saulėgrąžų sėklų (mirkyti min 6-8 val.) + 4 stiklinės vandens.

Avižų pienas
1 stiklinė avižinių dribsnių (mirkyti apie 8 val.) + 4 stiklinės vandens.

Migdolo riešutų pienas
1 stiklinė migdolų (be žievelių) (mirkyti 8-12 val.) + 4 stiklinės vandens.

Maca – super maistas

Maca priklauso kryžmažiedžių augalų šeimai ir yra tolima valgomųjų ridikėlių giminaitė. Augalo lapai auga prie žemės, o jo žiedai yra baltos spalvos (būdinga kryžmažiedžių augalų šeimai). Pagrindinė augalo dalis tai jo šaknis.

Maca yra laikoma Super maistu – ji suteikia energijos ir jėgų, stiprina organizmo imuninę sistemą bei libido.

Tradicinis Maca naudojimas

Archeologiniai duomenys rodo, kad Maca buvo naudojama jau prieš 2000 metų Peru teritorijoje. Net ir šiandien daugeliui Andų kalnų gyventojų Maca yra vienu svarbiausiu ir vertingiausiu produktu.

Maca šaknis buvo ir yra naudojama kaip mitybos papildas arba kaip vaistas. Nuėmus derlių, Maca šaknis buvo džiovinama ir sumalama į miltelius. Milteliai buvo naudojami buityje arba supilami į maišus – taip paruošti atstodavo pinigus, buvo keičiami į kitas prekes. Maca yra labai panaši į kakavą, tuo galima įsitikinti valgant jas kartu. Be to, abudu šie produktai atstodavo Peru piniginį vienetą.

Siekiant suteikti daugiau jėgų, Inkų imperijos laikais Maca buvo duodama kariams prieš mūšį, tačiau laimėjus kovą ją vartoti buvo draudžiama – buvo bandoma apsaugoti užkariautos teritorijos moteris nuo pernelyg didelių seksualinių impulsų, kuriuos sukelia šis augalas.

Kam rekomenduojama vartoti Macą?

Per tūkstančius metų, Andų kalnų gyventojai įtraukė Macą į savo sveikų maisto produktų „sąrašą“. Maca auga tik dideliame aukštyje (3000 metrų virš jūros lygio), todėl yra priskiriama prie vienų iš švariausių pasaulio produktų. Maca savybės susiformuoja augant atšiauriame kalnų klimate (kadangi augalas turi ištverti visus kalnų orų pokyčius). Turbūt todėl ji taip buvo ir yra vertinama Andų kalnų gyventojų, o dabar ir visų tų, kurie savo organizmą verčia dirbti „ekstremaliomis“ sąlygomis.

Maca, kaip ir goji uogos bei ženšenis, yra galingas adaptogenas. Ji turi organizmą balansuojančių ir stabilizuojančių (sureguliuoja limfinę, širdies ir kraujagyslių, nervų, raumenų sistemas) savybių. Remiantis nesenai atliktais tyrimais, adaptogenai sustiprina imunitetą sistemą, o bendrą organizmo pajėgumą padidina 10-15%. Adaptogenai pagerina viso organizmo gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų bei stresinių situacijų.

Dėl savo unikalių savybių Maca yra vertinama tiek žaliavalgių, tiek vegetarų tarpe. Tai pat ją mielai vartoja keliautojai, sportininkai bei ekstremalius išbandymus mėgstantys žmonės.

Seksas ir libido

Maca rekomenduojama vartoti turint problemų su vaisingumu bei pasireiškus kitiems seksualiniams sutrikimams. Peru Maca laikoma galingu afrodiziaku. Ji veikia organizmą „padedama“ jam išskirti daugiau energijos bei skatindama hormonų gamybą.

Maca dažnai yra lyginama su kitais erekciją gerinančiais produktais, tačiau ji neturi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Jos poveikis yra visiškai natūralus hormonų pusiausvyros atstatymo rezultatas. Maca tai saugus natūralus produktas, kuris atneš teigiamų pokyčių lytiniame gyvenime. Be to, ji ne tik pagerins libido, bet ir suteiks daugiau jėgų (kas turės teigiamą poveikį bendrai savijautai).

Energija ir bendra savijauta

Paskutiniu metu Maca vis labiau populiarėja ir sportininkų tarpe. Ji puikus energijos šaltinis. Tyrimai rodo, kad vartojant Maca yra atstatoma hormoninė pusiausvyra – pasekmė: sutvarkomas ir antinksčių, atsakingų už adrenalino gamybą, darbas. Taigi, jei ieškote natūralaus, didinančio energijos atsargas bei saugančio organizmą nuo ligų, produkto, neabejotinai Maca yra geriausias pasirinkimas.

Maca poveikis vyrams

1. Maca vyrus veikia kaip afrodiziakas.
2. Stiprina libido.
3. Suteikia daugiau energijos ir jėgų, gerina imunitetą.
4. Pagerina potenciją.
5. Padeda išvengti depresijos arba mažina jos simptomus.
6. Gerina bendrą savijautą
7. Padidina DHEA hormono lygį
8. Padeda sumažinti streso poveikį.
9. Padidina spermatozoidų kiekį (oligospermija), judrių spermatozoidų skaičių bei spermatozoidų gamybos procesą (spermatogenezė).
10. Pagerina bendrą fizinį sportininkų pajėgumą.
11. Atstato hormonų pusiausvyrą
12. Padidina testosterono lygį.
13. Padeda gydyti erekcijos disfunkcijos problemas.
14. Padeda gydyti nevaisingumą.
15. Padeda kovoti su spuogais, kylančiais dėl hormonų pusiausvyros sutrikdymo.

Maca poveikis moterims

1. Maca moteris veikia kaip afrodiziakas.
2. Stiprina libido.
3. Suteikia daugiau energijos ir jėgų, gerina imunitetą.
4. Padidina seksualinius pojūčius.
5. Padeda išvengti depresijos arba mažina jos simptomus.
6. Gerina bendrą savijautą.
7. Padeda sumažinti menopauzės simptomus.
8. Mažina streso poveikį organizmui.
9. Gali būti naudojama pakaitinėje hormonų terapijoje.
10. Pagerina bendrą fizinį sportininkių pajėgumą.
11. Atstato hormonų pusiausvyrą.
12. Švelnina PMS sindromus.
13. Sureguliuoja mėnesinių ciklą.
14. Mažina nerimą.
15. Padeda kovoti su spuogais, kylančiais dėl hormonų pusiausvyros sutrikdymo.

Macos savybės

Džiovintuose Maca milteliuose yra 60% angliavandenių, 9% ląstelienos ir šiek tiek daugiau nei 10% baltymų. Ji turi daugiau už kitus šakniavaisius (2,2%) lipidų (riebalų) (linolio rūgštis, palmitino rūgštis ir oleino rūgštis yra nepakeičiamomis riebalų rūgštimis).

Maca yra vertingas kalcio (260 mg/100 g), magnio, fosforo, kalio (2 g (!)/100 g), sieros, geležies (17 mg/100 g) ir mikroelementų (cinko (4 mg/100 g), jodo, vario (6 mg/100 g), seleno, bismuto, mangano ir silikono) bei A (0,07 mg/100 g), B1, B2, B6 – (0,31 mg/100 g), C ( 3,1 mg/100 g) ir E vitaminų šaltinis.

Maca turi 20 įvairių aminorūgščių iš kurių septynios yra nepakeičiamos. Be to, yra puikus sterolių šaltinis – įskaitant tokius sterolius kaip: sitosterolis, campestrolis, ergosterolis ir ergostadienolis bei brasikasterolis. Kaip šakninis augalas, ji turi penkis kartus daugiau baltymų ir keturis kartus daugiau skaidulų nei bulvės.

Šio augalo tėvynėje (Peru) atlikti tyrimai parodė, kad Maca gerina atmintį, didina deguonies kiekį kraujyje, gerina neuromediatorių funkcijas ir stiprina libido. Vieno iš mokslininkų – biologės Dr. Gloria Chacón de Popivici atlikti tyrimai rodo, kad Maca alkaloidai teigiamai veikia pogumburio ir antinksčių liaukas. Manoma, kad veikiant šias endokrinines liaukas ji gali suteikti energijos, padidinti gyvybingumą ir lytinį potraukį.

Kaip vartoti Maca?

Maca yra pateikiama kaip natūralus-žalias, džiovintas bei sumaltas į miltelius produktas. Jos galima įsiberti į kokteilius, arbatą, riešutų pieną, šviežių vaisių sultis, kavą bei kitus gėrimus. Ji puikiai tinka desertams ir kepiniams.
Maca labai gerai jungiasi su kakavos pupelėmis ir visais kakavos produktais. Sumaišykite Maca su savo mėgstamu šokoladiniu desertu ir pažinkite bei mėgaukitės nauja skonio magija.
Maca turi saldų skonį, tačiau būdama iš kryžmažiedžių daržovių šeimos savo ruožtu suteikia šiek tiek ir pikantiško skonio.
Macos milteliai – tai idealus emulsiklis. Milteliai gali būti maišomi su augaliniais aliejais, cukrumi (pvz. gaminant gėrimus ar desertus). Tai pat ji paryškina vaisių ir džiovintų vaisių skonį. Puikiai dera žaliavalgių virtuvėje.

Ar galima perdozuoti?

Atlikti JAV tyrimai dėl Maca toksiškumo neparodė jokio žalingo šio augalo poveikio. Nustatyta, kad Maca neturi toksiškų medžiagų ir nesukelia jokio žalingo farmakologinio poveikio. Nepaisant to, produktą rekomenduojama vartoti nurodytais kiekiais, t.y. 1-2 šaukštus per dieną

Havajietiškos salotos

  • KusKuso – pusę stiklinės
  • Vegetariško sultinio
  • Sojos kotletų
  • 1 skardinės ananasų
  • 1 skardinės kukurūzų
  • 1 raudonosios paprikos
  • 1 žaliosios paprikos
  • 6-7 konservuotų agurkų
  • ½ šviežio, žalio agurko
  • 2 saujų razinų
  • Vegetariško majonezo
  • Nedidelio raudonojo arba įprasto svogūno
  • Pipirų, druskos ir curry
  1. Pirmiausiai daržovių sultiny išviriame sojos kotletus (virti tiek, kiek parašyta ant pakuotės)
  2. Laukiant kotletų, smulkiai supjaustome daržoves (šviežią agurką, konservuotus agurkus, paprikas, svogūną).
  3. Supjaustytas daržoves sumetame į dubenėlį, pridedame kukurūzus ir smulkiai supjaustytą ananasą.
  4. Kotletai jau turėtų būti išvirę, taigi nukošiame juos ir pastatome penkioms minutėms atvėsti.
  5. Į atskirą indelį suberiame kuskusą ir užpilame jį karštu vegetarišku sultiniu, likusiu po sojos kotletų. Pridengiame jį pvz. lėkštute ir paliekame penkioms minutėms.
  6. Ataušusius kotletus supjaustome kubeliai (arba kitokia forma) ir sumetame į dubenį su daržovėmis.
  7. Kuskusas jau paruoštas! Jį irgi suberiame jį į salotas.
  8. Viską kruopščiai išmaišome, pridedame majonezo, razinų ir prieskonių. Dar kartą kruopščiai išmaišome ir paruošta.

Apelsinas

Apelsinas – taip vadinami vaisiai, kuriuos mezga kai kurie citrinmedžiai. Apelsino pavadinimas botanikos mokslo požiūriu nėra mokslinis, o tik liaudiškas. Apelsinai kilę iš Kinijos ir Rytų Azijos. Šiuo metu didžiausi apelsinų augintojai tai Brazilija, JAV, Kinija. Dauguma apelsinų yra skiriama sulčių gamybai. Apelsinas tai vienas iš pagrindinių auginamų vaisių.

Maistinė vertė

Apelsinų minkštimas turi apie 12% cukrų ir apie 2% citrinos rūgšties. Apelsinus galima valgyti žalius, spausti iš jų sultis ar gaminti džemus. Juose gausu pektino, kuris gerina žarnyno darbą ir apsaugo jį nuo toksinų. Vaisius puikiai tinka detoksikacijos dietoms ir vienadienėms sulčių dietoms. Terpenai, esantys apelsinuose, turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, puikiai sustiprina vitamino C poveikį, todėl apelsinus patartina valgyti peršalus, susirgus kvėpavimo takų ligomis ar gripu. Verta žinoti, kad reikėtų valgyti ne tik patį minkštimą, o ir baltą žievę. Balta žievė turi daug vitamino P ir pektino, padeda sumažinti ‚blogojo“ cholesterolio kiekį bei pašalina vidurių putimą. Apelsino žievę galima naudoti kaip prieskonį desertams ir konditerijos gaminiams.

Vitaminai – Apelsinuose itin gausu vitamino C, o tai pat A, P ir B grupės vitaminų.

Mineralinės medžiagos – apelsinuose yra daug kalio, kalcio ir magnio, o tai pat nedideli kiekiai fosforo, natrio, cinko ir geležies.

Kaloringumas – 100 g apelsinų turi apie 24 kcal.

Įdomybės

  • Apelsinai išsiskiria tuo, kad prinokę gali kabėti medžiuose virš 3 mėnesių, o nuskinti – labai gerai išsilaiko.
  • Nuskinti apelsinai kelioms valandoms yra patalpinami etileno aplinkoje (kaip ir dauguma citrusinių vaisių). Po kelių valandų vaisiai įgauna ryškią oranžinę spalvą. Taip apdoroti vaisiai nėra kenksmingi žmogaus sveikatai.
  • Būna ne tik saldžiarūgščių apelsinų. Yra ir kartusis apelsinas (Citrus aurantium) (daugiausiai auginamas Ispanijoje), kuris turi oranžinės spalvos vaisius, kurie nevalgomi žali, o naudojami kaip prieskoniai arba gaminat įvairius džemus, uogienes bei vaistus virškinimui pagerinti.
  • Dauguma pardavinėjamų pakeliuose sulčių yra gaminami iš koncentrato arba savo sudėtyje turi konservantų. Todėl sveikiausios apelsinų sultys yra šviežiai išspaustos.

Salieras

Aprašymas –Salieras (Apium graveolens) – augalas, priklausantis salietrinių šeimos augalų genčiai. Laukinis salieras auga Europoje, Vidurio ir Vakarų Azijoje, Afrikoje, o jo „naminė“ rūšis (valgomasis salieras) auga beveik visame pasaulyje. Lapkočiai gali pasiekti 100 cm aukštį. Priklausomai nuo valgomo saliero rūšies, maistui yra naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Salieras yra naudojamas tiek maistui, tiek gydymui.

Maistinė vertė – Salieras – tai vienintelė daržovė, kuri turi „neigiamą“ kalorijų kiekį. Tai reiškia, kad saliero suvirškinimui organizmas sunaudoja daugiau energijos nei iš jo gauna. Jokia racionali dieta (aišku, kuria siekiama sumažinti svorį) negali apsieiti be šios daržovės. Taip yra dėl to, kad salieras turi daug maistinės ląstelienos.

Vitaminai – salieras turi daug vitamino K atsakingo už kraujo krešėjimą. 100g saliero aprūpina organizmą 37% vitamino K dienos normos. Tai pat salieruose aptinkamas nedidelis kiekis vitaminų A, C, B9.

Mineralinės medžiagos – salieras turi nedaug pagrindinių mineralų: geležies, kalcio, natrio, kalio ir t.t.

Kaloringumas – 100g žalio saliero šaknies tai tik 7-16 kcal, o saliero lapai – 4 kcal.

Įdomybės

  • Kai kuriose senovės civilizacijose salieras buvo laikomas mirties simboliu.
  • Senovės Egipte ir Romoje salieras buvo laikomas pergalės simboliu.
  • Senovės graikai saliero lapus naudojo puošiant savo atletus įvairiose sporto rungtyse.
  • Saliero atvaizdas buvo spausdinamas ant Senovės Romos monetų.

Špinatas

Aprašymas – Špinatas tai burnotinų šeimos augalų gentis, kurioje dažnai auginama vienmetė daržovė – daržinis špinatas. Augalas 25-45 cm aukščio. Špinatai kilę iš Senovės Persijos. Į Europą jie viduramžiais pateko per Ispaniją, kur juos atvežė arabai. Europoje špinatai paplito tik XVI a.

Maistui vartojami tik jaunų špinatų lapai! Juos geriausia valgyti šviežius. Patiekalus iš špinatų būtina laikyti šaltai. Nesilaikant tų nurodymų – špinatuose kaupiasi žalingos sveikatai medžiagos.

Maistinė vertė – špinatai, kaip ir kitos žalių lapų daržovės, turi negausų baltymų ir angliavandenių kiekį ir praktiškai neturi riebalų. Ši daržovė vertinama dėl gausaus vitaminų ir mineralų kiekio. Iš špinatų lapų gaminami įvairūs patiekalai: salotos, sriubos, tyrės, apkepai, faršai ir pan.

Vitaminai – špinatai turi rekordinį kiekį vitamino K. 100 g špinato užtikrina 600% vitamino K dienos normos. Tai pat juose daug vitamino A, C, B9, B6, B2 ir E.

Mineralinės medžiagos – Špinatai turi gausų kiekį magnio. Tai pat nemažai geležies. Aptinkamos ir kitos mineralinės medžiagos: kalcis, kalis, varis.

Kaloringumas – 100g špinatų tai tik 23 kcal.

Įdomybės:

  • Špinatai išpopuliarėjo tik XIX a., kai šv. Vincento a Paulo vienuolės iš špinatų pagamintu vynu gydė elgetas, ligonius (ypač sergančius anemija). Antra jų populiarumo banga kilo tik prieš antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečių gamintojai pradėjo juos intensyviai reklamuoti. Ant pakuočių įpakavimų bei plakatuose buvo vaizduojamas savo raumenis rodantis išsišiepęs berniukas.
  • Didžiausias špinatų mėgėjas pasaulyje tai JAV animacinio filmo personažas vaikams Popeye (liet. Papajus), kuris „užvartojęs“ šių konservuotų daržovių įgaudavo neįtikėtinų jėgų.
  • Supjaustyti ir užšaldyti špinatai naudojamai kaip maistas akvariuminėms žolėdėms žuvims.

Agurkas

Aprašymas – moliūginių šeimos augalų gentis, kilęs iš Indijos, o šiuo metų auginamas visoje Europoje, Pietrytinėje Azijos dalyje bei Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje dažniausiai auginamas gruntinis trumpavaisis agurkas (ilgis 10-15 cm) bei ilgavaisis agurkas (ilgis apie 30cm, dažniausiai auginamas šiltnamiuose). Yra ir veislių auginamų kornišonams.(ilgis iki 7cm). Maistinė vertė – Savo maistinėmis savybėmis agurkas tai labai kukli daržovė. Turi negausų kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų. Labiausiai jis vertinamas dėl savo skonio. Agurkus galima valgyti žalius, raugintus (išsisaugo visi vitaminai ir mineralai) ir marinuotus (marinavimas acte sumažina maistinę jų vertę). Jie vertinami dietose, kuriomis siekiama numesti svorio, kadangi agurkai pašalina vandens perteklių organizme ir pagerina virškinimą. Taip pat jie turi organizmą valančių savybių ir puikiai tinka šlakų išvalymui. Dauguma mineralinių medžiagų ir vitaminų randasi žievėje. Žali agurkai yra sunkiau virškinamai nei rauginti agurkai. Agurkų nepatartina maišyti su kitomis daržovėmis, ypač su pomidorais ar paprika, kadangi dėl jų daržovės praranda daug naudingų maistinių savybių.

Vitaminai – Agurkai turi nemažą kiekį vitamino K ir nedidelius kiekius vitaminų A, C, B6.

Mineralinės medžiagos – Agurkuose yra nedideli kiekiai kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio.

Kaloringumas – kadangi 96 proc. agurko sudaro vanduo, jo kaloringumas yra labai mažas. 100 g. agurkų tai 8-14 kcal.

Įdomybės

  • Agurkai naudojami kosmetologijoje (agurkų ir žmogaus odos PH yra vienodas);
  • Agurko vidus gali būti net 6 C laipsniais šaltesnis nuo jo išorės temperatūros;
  • Jau nuo 2009 m Europos sąjunga nereguliuoja agurko užlenkimo kampo;
  • Baltarusijoje išrastas agurkų kombainas.

Pomidoras

Aprašymas – notreliažiedžių poklasio bulvinių šeimos augalų gentis. Kilęs iš Pietų Amerikos, kur auginamas buvo jau prieš 8 tūkstančius metų. Į Europą atvežtas po Amerikos atradimo, tačiau ilgai pomidoras buvo laikomas tik dekoratyviniu augalu. Pomidoras veda raudonus (taip pat būna geltonų, žalių, juodų pomidoro atmainų) mėsingus, sultingus uogos tipo vaisius. Žodis pomidoras kilęs iš prancūzų kalbos „pomme d’or”, kas reiškia auksinį obuolį.

Maistinė vertė – pomidorai turi be galo daug naudingų sveikatai savybių. Tai daržovė turinti itin didelę maistinę reikšmę. Pomidorai valgomi ir žali ir konservuoti, o iš jų gaminamos visiems žinomos sultys, koncentratai, padažai. Pomidoras gali prarasti daug savo naudingų maistinių savybių, jei yra vartojamas su daržovėmis kurių „nemėgsta“ pvz. su agurku. Taigi pomidorų-agurkų salotos maistiniu požiūriu yra menkavertės.

Pomidoras žinomas dėl didelio kiekio likopeno (tai būtent jis suteikia pomidorui raudoną spalvą), stipraus antioksidanto, naudojamo piktybinių navikų profilaktikoje ir gydyme.

Vitaminai – pomidoruose yra gausu vitaminų C, A ir K, o taip pat yra E bei B grupės vitaminų (B1, B2, B6).

Mineralinės medžiagos – pomidoruose yra daug kalio, o tai pat aptinkama magnio, kalcio, mangano, fosforo ir geležies.

Kaloringumas – kadangi pomidoras tai 93 proc. vanduo, jo kaloringumas yra labai mažas. 100 g. pomidorų tai tik 15 kcal.

Įdomybės

  • Pradžioje pomidoras Europoje buvo laikomas dekoratyviniu nuodingu augalu.
  • Daržove pomidoras tapo dėl JAV 1893m aukščiausio teismo sprendimo, kai priimant muitų įstatymą, pomidoras klaidingai buvo priskirtas daržovėms, atsižvelgus į jo panaudojimą kulinarijoje ir neatsižvelgus į jo klasifikaciją botanikos moksle.
  • Didžiausias išaugintas pasaulyje pomidoras turėjo 15.6 kg.
  • Didžiausių pasaulyje pomidorų augintojų yra Kinija.

Kivis

Aprašymas – Kivis – tai atogrąžose augančios kivinės aktinidijos vaisius. Dažniausiai auginamas Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, JAV Kalifornijos valstijoje, Čilėje bei Pietų Afrikos ir Viduržemio jūros teritorijoje. Savo „karjerą“ kivis pradėjo kaip dekoratyvinis augalas, kai XIX a. Paplito už Kinijos ribų. Būtent Naujosios Zelandijos gyventojai šį vaisių pavadino kiviu, kadangi yra panašus į šios šalies nacionalinį paukštį.

Maistinė vertė – kivis tai tikra vitaminų bomba. Dėl didelio vitaminų kiekio jis puikiai tinka įvairių ligų gydymui (peršalimo, gripo, nervų sistemos). Kivis tai pat puikiai valo organizmą nuo susikaupusių toksinų. Tačiau jis gali sukelti alergiją žmonėms, kurie alergiški ananasams ir papajai.

Vitaminai – kivis turi daug vitamino C ir jo kiekiu lenkia net citriną. Tai pat turi daug vitamino A ir E.

Mineralinės medžiagos – daugiausiai kivi vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio ir geležies.

Kaloringumas – jis nėra kaloringas, nes 1 vidutinis kivio vaisius (sveriantis vidutiniškai apie 76g. ) turi apie 46 kalorijų.

Įdomybės

  • Kivis turi enzimus, kurie ardo baltymus, todėl nepatartina naudoti jo gaminant pieno kokteilius, kadangi tai suteiks jam kartu skonį;
  • Kivis puikiai išsilaiko ir ilgai nepraranda savo maistinės vertės. Net po 6 mėnesių jame išlieka 90% vitamino C;
  • Kivis tai pat naudojamas kosmetikos pramonėje;
  • Kivinės aktinidijos lapai skleidžia eterinius aliejus, kurių kvapas pritraukia katinus.

Bananas

Aprašymas – Bananas bananinių šeimos žolinių augalų gentis, kurioje yra apie 80 rūšių, iš kurių tik dalis yra valgomų. Kilęs iš Pietryčių Azijos ir šiuo metu daugiausiai auginamas Afrikoje, Azijoje, Centrinės Amerikos kraštuose – t.y. ten kur yra tropinio ir subtropinio klimato sąlygos.

Auga ant panašių į medžius krūmų, o bananų kekės siekia net iki 3m. Pats vaisius gali būti įvairaus dydžio (ilgis nuo 6 iki 35 cm), o nevalgoma luobelė – įvairių spalvų (žalia, geltona, raudona).

Yra ne tik saldžių ir sultingų bananų rūšių, bet ir miltingų, kurios sudaro Afrikos gyventojų maisto pagrindą. Miltingi bananai yra verdami kaip bulvės, džiovinami, kepami, malami į miltus ir pan.

Maistinė vertė – Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15-20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymų, 0,3-0,6 proc. riebalų.

Angliavandeniai, esantys bananuose, yra daug geriau pasisavinami, nei angliavandeniai esantys kituose vaisiuose. Prinokusiuose bananuose yra daug gliukozės, fruktozės ir sacharozės.

Ląsteliena, esanti bananuose, sudaro 2 proc. bendros masės ir palyginus su ląstelienos kiekiu grūduose yra labai maža. Tačiau visgi spartina medžiagų apykaitą ir nors bananai yra kaloringi, jie puikiai tinka visų rūšių dietoms, kurių tikslas yra padėti numesti svorį.

Bananai, kaip ir daugelis vaisių, turi nedaug riebalų ir puikiai padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį.

Jie retai sukelia alergijas ir yra tinkami net mažiems vaikams.

Vitaminai – bananuose gausu A, C ir B1, B2, B6 grupės vitaminų.

Mineralinės medžiagos – Dėl atitinkamo kalio ir natrio kiekio, JAV maisto ir vaistų institutas rekomenduoja juos vartoti sportininkams ir žmonėms, turintiems problemų su aukštu kraujospūdžiu. Kitos mineralinės medžiagos esančios bananuose tai kalcis, geležis, fosforas, natris ir magnis.

Kaloringumas – 100 g bananų yra 72-103 kcal.

Įdomybės:

  • Botanikos mokslo požiūriu, bananai tai uogos.
  • Žodis bananas arabų kalboje reiškia pirštą.
  • Bananas yra populiariausias vaisius JAV.
  • Iš manilijos banano lapų (Musa textilis) gaunamas pluoštas pasižymi atsparumu mechaniniam poveikiui, todėl naudojamas virvių, statybinių plokščių ir popieriaus gamybai.
  • Bananai auga visus metus ir yra renkamai kiekvieną dieną.
  • Iš tiesų bananas – tai labai pavojingas sveikatai vaisius. Vien Anglijoje 2001m. užfiksuota virš 300 nelaimingų atsitikimų – dažniausiai paslydimų ant bananų žievės 🙂