Špinatas

Aprašymas – Špinatas tai burnotinų šeimos augalų gentis, kurioje dažnai auginama vienmetė daržovė – daržinis špinatas. Augalas 25-45 cm aukščio. Špinatai kilę iš Senovės Persijos. Į Europą jie viduramžiais pateko per Ispaniją, kur juos atvežė arabai. Europoje špinatai paplito tik XVI a.

Maistui vartojami tik jaunų špinatų lapai! Juos geriausia valgyti šviežius. Patiekalus iš špinatų būtina laikyti šaltai. Nesilaikant tų nurodymų – špinatuose kaupiasi žalingos sveikatai medžiagos.

Maistinė vertė – špinatai, kaip ir kitos žalių lapų daržovės, turi negausų baltymų ir angliavandenių kiekį ir praktiškai neturi riebalų. Ši daržovė vertinama dėl gausaus vitaminų ir mineralų kiekio. Iš špinatų lapų gaminami įvairūs patiekalai: salotos, sriubos, tyrės, apkepai, faršai ir pan.

Vitaminai – špinatai turi rekordinį kiekį vitamino K. 100 g špinato užtikrina 600% vitamino K dienos normos. Tai pat juose daug vitamino A, C, B9, B6, B2 ir E.

Mineralinės medžiagos – Špinatai turi gausų kiekį magnio. Tai pat nemažai geležies. Aptinkamos ir kitos mineralinės medžiagos: kalcis, kalis, varis.

Kaloringumas – 100g špinatų tai tik 23 kcal.

Įdomybės:

  • Špinatai išpopuliarėjo tik XIX a., kai šv. Vincento a Paulo vienuolės iš špinatų pagamintu vynu gydė elgetas, ligonius (ypač sergančius anemija). Antra jų populiarumo banga kilo tik prieš antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečių gamintojai pradėjo juos intensyviai reklamuoti. Ant pakuočių įpakavimų bei plakatuose buvo vaizduojamas savo raumenis rodantis išsišiepęs berniukas.
  • Didžiausias špinatų mėgėjas pasaulyje tai JAV animacinio filmo personažas vaikams Popeye (liet. Papajus), kuris „užvartojęs“ šių konservuotų daržovių įgaudavo neįtikėtinų jėgų.
  • Supjaustyti ir užšaldyti špinatai naudojamai kaip maistas akvariuminėms žolėdėms žuvims.

Agurkas

Aprašymas – moliūginių šeimos augalų gentis, kilęs iš Indijos, o šiuo metų auginamas visoje Europoje, Pietrytinėje Azijos dalyje bei Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje dažniausiai auginamas gruntinis trumpavaisis agurkas (ilgis 10-15 cm) bei ilgavaisis agurkas (ilgis apie 30cm, dažniausiai auginamas šiltnamiuose). Yra ir veislių auginamų kornišonams.(ilgis iki 7cm). Maistinė vertė – Savo maistinėmis savybėmis agurkas tai labai kukli daržovė. Turi negausų kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų. Labiausiai jis vertinamas dėl savo skonio. Agurkus galima valgyti žalius, raugintus (išsisaugo visi vitaminai ir mineralai) ir marinuotus (marinavimas acte sumažina maistinę jų vertę). Jie vertinami dietose, kuriomis siekiama numesti svorio, kadangi agurkai pašalina vandens perteklių organizme ir pagerina virškinimą. Taip pat jie turi organizmą valančių savybių ir puikiai tinka šlakų išvalymui. Dauguma mineralinių medžiagų ir vitaminų randasi žievėje. Žali agurkai yra sunkiau virškinamai nei rauginti agurkai. Agurkų nepatartina maišyti su kitomis daržovėmis, ypač su pomidorais ar paprika, kadangi dėl jų daržovės praranda daug naudingų maistinių savybių.

Vitaminai – Agurkai turi nemažą kiekį vitamino K ir nedidelius kiekius vitaminų A, C, B6.

Mineralinės medžiagos – Agurkuose yra nedideli kiekiai kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio.

Kaloringumas – kadangi 96 proc. agurko sudaro vanduo, jo kaloringumas yra labai mažas. 100 g. agurkų tai 8-14 kcal.

Įdomybės

  • Agurkai naudojami kosmetologijoje (agurkų ir žmogaus odos PH yra vienodas);
  • Agurko vidus gali būti net 6 C laipsniais šaltesnis nuo jo išorės temperatūros;
  • Jau nuo 2009 m Europos sąjunga nereguliuoja agurko užlenkimo kampo;
  • Baltarusijoje išrastas agurkų kombainas.

Pomidoras

Aprašymas – notreliažiedžių poklasio bulvinių šeimos augalų gentis. Kilęs iš Pietų Amerikos, kur auginamas buvo jau prieš 8 tūkstančius metų. Į Europą atvežtas po Amerikos atradimo, tačiau ilgai pomidoras buvo laikomas tik dekoratyviniu augalu. Pomidoras veda raudonus (taip pat būna geltonų, žalių, juodų pomidoro atmainų) mėsingus, sultingus uogos tipo vaisius. Žodis pomidoras kilęs iš prancūzų kalbos „pomme d’or”, kas reiškia auksinį obuolį.

Maistinė vertė – pomidorai turi be galo daug naudingų sveikatai savybių. Tai daržovė turinti itin didelę maistinę reikšmę. Pomidorai valgomi ir žali ir konservuoti, o iš jų gaminamos visiems žinomos sultys, koncentratai, padažai. Pomidoras gali prarasti daug savo naudingų maistinių savybių, jei yra vartojamas su daržovėmis kurių „nemėgsta“ pvz. su agurku. Taigi pomidorų-agurkų salotos maistiniu požiūriu yra menkavertės.

Pomidoras žinomas dėl didelio kiekio likopeno (tai būtent jis suteikia pomidorui raudoną spalvą), stipraus antioksidanto, naudojamo piktybinių navikų profilaktikoje ir gydyme.

Vitaminai – pomidoruose yra gausu vitaminų C, A ir K, o taip pat yra E bei B grupės vitaminų (B1, B2, B6).

Mineralinės medžiagos – pomidoruose yra daug kalio, o tai pat aptinkama magnio, kalcio, mangano, fosforo ir geležies.

Kaloringumas – kadangi pomidoras tai 93 proc. vanduo, jo kaloringumas yra labai mažas. 100 g. pomidorų tai tik 15 kcal.

Įdomybės

  • Pradžioje pomidoras Europoje buvo laikomas dekoratyviniu nuodingu augalu.
  • Daržove pomidoras tapo dėl JAV 1893m aukščiausio teismo sprendimo, kai priimant muitų įstatymą, pomidoras klaidingai buvo priskirtas daržovėms, atsižvelgus į jo panaudojimą kulinarijoje ir neatsižvelgus į jo klasifikaciją botanikos moksle.
  • Didžiausias išaugintas pasaulyje pomidoras turėjo 15.6 kg.
  • Didžiausių pasaulyje pomidorų augintojų yra Kinija.

Kivis

Aprašymas – Kivis – tai atogrąžose augančios kivinės aktinidijos vaisius. Dažniausiai auginamas Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, JAV Kalifornijos valstijoje, Čilėje bei Pietų Afrikos ir Viduržemio jūros teritorijoje. Savo „karjerą“ kivis pradėjo kaip dekoratyvinis augalas, kai XIX a. Paplito už Kinijos ribų. Būtent Naujosios Zelandijos gyventojai šį vaisių pavadino kiviu, kadangi yra panašus į šios šalies nacionalinį paukštį.

Maistinė vertė – kivis tai tikra vitaminų bomba. Dėl didelio vitaminų kiekio jis puikiai tinka įvairių ligų gydymui (peršalimo, gripo, nervų sistemos). Kivis tai pat puikiai valo organizmą nuo susikaupusių toksinų. Tačiau jis gali sukelti alergiją žmonėms, kurie alergiški ananasams ir papajai.

Vitaminai – kivis turi daug vitamino C ir jo kiekiu lenkia net citriną. Tai pat turi daug vitamino A ir E.

Mineralinės medžiagos – daugiausiai kivi vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio ir geležies.

Kaloringumas – jis nėra kaloringas, nes 1 vidutinis kivio vaisius (sveriantis vidutiniškai apie 76g. ) turi apie 46 kalorijų.

Įdomybės

  • Kivis turi enzimus, kurie ardo baltymus, todėl nepatartina naudoti jo gaminant pieno kokteilius, kadangi tai suteiks jam kartu skonį;
  • Kivis puikiai išsilaiko ir ilgai nepraranda savo maistinės vertės. Net po 6 mėnesių jame išlieka 90% vitamino C;
  • Kivis tai pat naudojamas kosmetikos pramonėje;
  • Kivinės aktinidijos lapai skleidžia eterinius aliejus, kurių kvapas pritraukia katinus.

Bananas

Aprašymas – Bananas bananinių šeimos žolinių augalų gentis, kurioje yra apie 80 rūšių, iš kurių tik dalis yra valgomų. Kilęs iš Pietryčių Azijos ir šiuo metu daugiausiai auginamas Afrikoje, Azijoje, Centrinės Amerikos kraštuose – t.y. ten kur yra tropinio ir subtropinio klimato sąlygos.

Auga ant panašių į medžius krūmų, o bananų kekės siekia net iki 3m. Pats vaisius gali būti įvairaus dydžio (ilgis nuo 6 iki 35 cm), o nevalgoma luobelė – įvairių spalvų (žalia, geltona, raudona).

Yra ne tik saldžių ir sultingų bananų rūšių, bet ir miltingų, kurios sudaro Afrikos gyventojų maisto pagrindą. Miltingi bananai yra verdami kaip bulvės, džiovinami, kepami, malami į miltus ir pan.

Maistinė vertė – Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15-20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymų, 0,3-0,6 proc. riebalų.

Angliavandeniai, esantys bananuose, yra daug geriau pasisavinami, nei angliavandeniai esantys kituose vaisiuose. Prinokusiuose bananuose yra daug gliukozės, fruktozės ir sacharozės.

Ląsteliena, esanti bananuose, sudaro 2 proc. bendros masės ir palyginus su ląstelienos kiekiu grūduose yra labai maža. Tačiau visgi spartina medžiagų apykaitą ir nors bananai yra kaloringi, jie puikiai tinka visų rūšių dietoms, kurių tikslas yra padėti numesti svorį.

Bananai, kaip ir daugelis vaisių, turi nedaug riebalų ir puikiai padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį.

Jie retai sukelia alergijas ir yra tinkami net mažiems vaikams.

Vitaminai – bananuose gausu A, C ir B1, B2, B6 grupės vitaminų.

Mineralinės medžiagos – Dėl atitinkamo kalio ir natrio kiekio, JAV maisto ir vaistų institutas rekomenduoja juos vartoti sportininkams ir žmonėms, turintiems problemų su aukštu kraujospūdžiu. Kitos mineralinės medžiagos esančios bananuose tai kalcis, geležis, fosforas, natris ir magnis.

Kaloringumas – 100 g bananų yra 72-103 kcal.

Įdomybės:

  • Botanikos mokslo požiūriu, bananai tai uogos.
  • Žodis bananas arabų kalboje reiškia pirštą.
  • Bananas yra populiariausias vaisius JAV.
  • Iš manilijos banano lapų (Musa textilis) gaunamas pluoštas pasižymi atsparumu mechaniniam poveikiui, todėl naudojamas virvių, statybinių plokščių ir popieriaus gamybai.
  • Bananai auga visus metus ir yra renkamai kiekvieną dieną.
  • Iš tiesų bananas – tai labai pavojingas sveikatai vaisius. Vien Anglijoje 2001m. užfiksuota virš 300 nelaimingų atsitikimų – dažniausiai paslydimų ant bananų žievės 🙂