Apelsinas

Apelsinas – taip vadinami vaisiai, kuriuos mezga kai kurie citrinmedžiai. Apelsino pavadinimas botanikos mokslo požiūriu nėra mokslinis, o tik liaudiškas. Apelsinai kilę iš Kinijos ir Rytų Azijos. Šiuo metu didžiausi apelsinų augintojai tai Brazilija, JAV, Kinija. Dauguma apelsinų yra skiriama sulčių gamybai. Apelsinas tai vienas iš pagrindinių auginamų vaisių.

Maistinė vertė

Apelsinų minkštimas turi apie 12% cukrų ir apie 2% citrinos rūgšties. Apelsinus galima valgyti žalius, spausti iš jų sultis ar gaminti džemus. Juose gausu pektino, kuris gerina žarnyno darbą ir apsaugo jį nuo toksinų. Vaisius puikiai tinka detoksikacijos dietoms ir vienadienėms sulčių dietoms. Terpenai, esantys apelsinuose, turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, puikiai sustiprina vitamino C poveikį, todėl apelsinus patartina valgyti peršalus, susirgus kvėpavimo takų ligomis ar gripu. Verta žinoti, kad reikėtų valgyti ne tik patį minkštimą, o ir baltą žievę. Balta žievė turi daug vitamino P ir pektino, padeda sumažinti ‚blogojo“ cholesterolio kiekį bei pašalina vidurių putimą. Apelsino žievę galima naudoti kaip prieskonį desertams ir konditerijos gaminiams.

Vitaminai – Apelsinuose itin gausu vitamino C, o tai pat A, P ir B grupės vitaminų.

Mineralinės medžiagos – apelsinuose yra daug kalio, kalcio ir magnio, o tai pat nedideli kiekiai fosforo, natrio, cinko ir geležies.

Kaloringumas – 100 g apelsinų turi apie 24 kcal.

Įdomybės

  • Apelsinai išsiskiria tuo, kad prinokę gali kabėti medžiuose virš 3 mėnesių, o nuskinti – labai gerai išsilaiko.
  • Nuskinti apelsinai kelioms valandoms yra patalpinami etileno aplinkoje (kaip ir dauguma citrusinių vaisių). Po kelių valandų vaisiai įgauna ryškią oranžinę spalvą. Taip apdoroti vaisiai nėra kenksmingi žmogaus sveikatai.
  • Būna ne tik saldžiarūgščių apelsinų. Yra ir kartusis apelsinas (Citrus aurantium) (daugiausiai auginamas Ispanijoje), kuris turi oranžinės spalvos vaisius, kurie nevalgomi žali, o naudojami kaip prieskoniai arba gaminat įvairius džemus, uogienes bei vaistus virškinimui pagerinti.
  • Dauguma pardavinėjamų pakeliuose sulčių yra gaminami iš koncentrato arba savo sudėtyje turi konservantų. Todėl sveikiausios apelsinų sultys yra šviežiai išspaustos.

Salieras

Aprašymas –Salieras (Apium graveolens) – augalas, priklausantis salietrinių šeimos augalų genčiai. Laukinis salieras auga Europoje, Vidurio ir Vakarų Azijoje, Afrikoje, o jo „naminė“ rūšis (valgomasis salieras) auga beveik visame pasaulyje. Lapkočiai gali pasiekti 100 cm aukštį. Priklausomai nuo valgomo saliero rūšies, maistui yra naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Salieras yra naudojamas tiek maistui, tiek gydymui.

Maistinė vertė – Salieras – tai vienintelė daržovė, kuri turi „neigiamą“ kalorijų kiekį. Tai reiškia, kad saliero suvirškinimui organizmas sunaudoja daugiau energijos nei iš jo gauna. Jokia racionali dieta (aišku, kuria siekiama sumažinti svorį) negali apsieiti be šios daržovės. Taip yra dėl to, kad salieras turi daug maistinės ląstelienos.

Vitaminai – salieras turi daug vitamino K atsakingo už kraujo krešėjimą. 100g saliero aprūpina organizmą 37% vitamino K dienos normos. Tai pat salieruose aptinkamas nedidelis kiekis vitaminų A, C, B9.

Mineralinės medžiagos – salieras turi nedaug pagrindinių mineralų: geležies, kalcio, natrio, kalio ir t.t.

Kaloringumas – 100g žalio saliero šaknies tai tik 7-16 kcal, o saliero lapai – 4 kcal.

Įdomybės

  • Kai kuriose senovės civilizacijose salieras buvo laikomas mirties simboliu.
  • Senovės Egipte ir Romoje salieras buvo laikomas pergalės simboliu.
  • Senovės graikai saliero lapus naudojo puošiant savo atletus įvairiose sporto rungtyse.
  • Saliero atvaizdas buvo spausdinamas ant Senovės Romos monetų.