Salieras

Aprašymas –Salieras (Apium graveolens) – augalas, priklausantis salietrinių šeimos augalų genčiai. Laukinis salieras auga Europoje, Vidurio ir Vakarų Azijoje, Afrikoje, o jo „naminė“ rūšis (valgomasis salieras) auga beveik visame pasaulyje. Lapkočiai gali pasiekti 100 cm aukštį. Priklausomai nuo valgomo saliero rūšies, maistui yra naudojami lapai, lapkočiai ir šaknys. Salieras yra naudojamas tiek maistui, tiek gydymui.

Maistinė vertė – Salieras – tai vienintelė daržovė, kuri turi „neigiamą“ kalorijų kiekį. Tai reiškia, kad saliero suvirškinimui organizmas sunaudoja daugiau energijos nei iš jo gauna. Jokia racionali dieta (aišku, kuria siekiama sumažinti svorį) negali apsieiti be šios daržovės. Taip yra dėl to, kad salieras turi daug maistinės ląstelienos.

Vitaminai – salieras turi daug vitamino K atsakingo už kraujo krešėjimą. 100g saliero aprūpina organizmą 37% vitamino K dienos normos. Tai pat salieruose aptinkamas nedidelis kiekis vitaminų A, C, B9.

Mineralinės medžiagos – salieras turi nedaug pagrindinių mineralų: geležies, kalcio, natrio, kalio ir t.t.

Kaloringumas – 100g žalio saliero šaknies tai tik 7-16 kcal, o saliero lapai – 4 kcal.

Įdomybės

  • Kai kuriose senovės civilizacijose salieras buvo laikomas mirties simboliu.
  • Senovės Egipte ir Romoje salieras buvo laikomas pergalės simboliu.
  • Senovės graikai saliero lapus naudojo puošiant savo atletus įvairiose sporto rungtyse.
  • Saliero atvaizdas buvo spausdinamas ant Senovės Romos monetų.

Špinatas

Aprašymas – Špinatas tai burnotinų šeimos augalų gentis, kurioje dažnai auginama vienmetė daržovė – daržinis špinatas. Augalas 25-45 cm aukščio. Špinatai kilę iš Senovės Persijos. Į Europą jie viduramžiais pateko per Ispaniją, kur juos atvežė arabai. Europoje špinatai paplito tik XVI a.

Maistui vartojami tik jaunų špinatų lapai! Juos geriausia valgyti šviežius. Patiekalus iš špinatų būtina laikyti šaltai. Nesilaikant tų nurodymų – špinatuose kaupiasi žalingos sveikatai medžiagos.

Maistinė vertė – špinatai, kaip ir kitos žalių lapų daržovės, turi negausų baltymų ir angliavandenių kiekį ir praktiškai neturi riebalų. Ši daržovė vertinama dėl gausaus vitaminų ir mineralų kiekio. Iš špinatų lapų gaminami įvairūs patiekalai: salotos, sriubos, tyrės, apkepai, faršai ir pan.

Vitaminai – špinatai turi rekordinį kiekį vitamino K. 100 g špinato užtikrina 600% vitamino K dienos normos. Tai pat juose daug vitamino A, C, B9, B6, B2 ir E.

Mineralinės medžiagos – Špinatai turi gausų kiekį magnio. Tai pat nemažai geležies. Aptinkamos ir kitos mineralinės medžiagos: kalcis, kalis, varis.

Kaloringumas – 100g špinatų tai tik 23 kcal.

Įdomybės:

  • Špinatai išpopuliarėjo tik XIX a., kai šv. Vincento a Paulo vienuolės iš špinatų pagamintu vynu gydė elgetas, ligonius (ypač sergančius anemija). Antra jų populiarumo banga kilo tik prieš antrąjį pasaulinį karą, kai amerikiečių gamintojai pradėjo juos intensyviai reklamuoti. Ant pakuočių įpakavimų bei plakatuose buvo vaizduojamas savo raumenis rodantis išsišiepęs berniukas.
  • Didžiausias špinatų mėgėjas pasaulyje tai JAV animacinio filmo personažas vaikams Popeye (liet. Papajus), kuris „užvartojęs“ šių konservuotų daržovių įgaudavo neįtikėtinų jėgų.
  • Supjaustyti ir užšaldyti špinatai naudojamai kaip maistas akvariuminėms žolėdėms žuvims.

Agurkas

Aprašymas – moliūginių šeimos augalų gentis, kilęs iš Indijos, o šiuo metų auginamas visoje Europoje, Pietrytinėje Azijos dalyje bei Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje dažniausiai auginamas gruntinis trumpavaisis agurkas (ilgis 10-15 cm) bei ilgavaisis agurkas (ilgis apie 30cm, dažniausiai auginamas šiltnamiuose). Yra ir veislių auginamų kornišonams.(ilgis iki 7cm). Maistinė vertė – Savo maistinėmis savybėmis agurkas tai labai kukli daržovė. Turi negausų kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų. Labiausiai jis vertinamas dėl savo skonio. Agurkus galima valgyti žalius, raugintus (išsisaugo visi vitaminai ir mineralai) ir marinuotus (marinavimas acte sumažina maistinę jų vertę). Jie vertinami dietose, kuriomis siekiama numesti svorio, kadangi agurkai pašalina vandens perteklių organizme ir pagerina virškinimą. Taip pat jie turi organizmą valančių savybių ir puikiai tinka šlakų išvalymui. Dauguma mineralinių medžiagų ir vitaminų randasi žievėje. Žali agurkai yra sunkiau virškinamai nei rauginti agurkai. Agurkų nepatartina maišyti su kitomis daržovėmis, ypač su pomidorais ar paprika, kadangi dėl jų daržovės praranda daug naudingų maistinių savybių.

Vitaminai – Agurkai turi nemažą kiekį vitamino K ir nedidelius kiekius vitaminų A, C, B6.

Mineralinės medžiagos – Agurkuose yra nedideli kiekiai kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio.

Kaloringumas – kadangi 96 proc. agurko sudaro vanduo, jo kaloringumas yra labai mažas. 100 g. agurkų tai 8-14 kcal.

Įdomybės

  • Agurkai naudojami kosmetologijoje (agurkų ir žmogaus odos PH yra vienodas);
  • Agurko vidus gali būti net 6 C laipsniais šaltesnis nuo jo išorės temperatūros;
  • Jau nuo 2009 m Europos sąjunga nereguliuoja agurko užlenkimo kampo;
  • Baltarusijoje išrastas agurkų kombainas.

Pomidoras

Aprašymas – notreliažiedžių poklasio bulvinių šeimos augalų gentis. Kilęs iš Pietų Amerikos, kur auginamas buvo jau prieš 8 tūkstančius metų. Į Europą atvežtas po Amerikos atradimo, tačiau ilgai pomidoras buvo laikomas tik dekoratyviniu augalu. Pomidoras veda raudonus (taip pat būna geltonų, žalių, juodų pomidoro atmainų) mėsingus, sultingus uogos tipo vaisius. Žodis pomidoras kilęs iš prancūzų kalbos „pomme d’or”, kas reiškia auksinį obuolį.

Maistinė vertė – pomidorai turi be galo daug naudingų sveikatai savybių. Tai daržovė turinti itin didelę maistinę reikšmę. Pomidorai valgomi ir žali ir konservuoti, o iš jų gaminamos visiems žinomos sultys, koncentratai, padažai. Pomidoras gali prarasti daug savo naudingų maistinių savybių, jei yra vartojamas su daržovėmis kurių „nemėgsta“ pvz. su agurku. Taigi pomidorų-agurkų salotos maistiniu požiūriu yra menkavertės.

Pomidoras žinomas dėl didelio kiekio likopeno (tai būtent jis suteikia pomidorui raudoną spalvą), stipraus antioksidanto, naudojamo piktybinių navikų profilaktikoje ir gydyme.

Vitaminai – pomidoruose yra gausu vitaminų C, A ir K, o taip pat yra E bei B grupės vitaminų (B1, B2, B6).

Mineralinės medžiagos – pomidoruose yra daug kalio, o tai pat aptinkama magnio, kalcio, mangano, fosforo ir geležies.

Kaloringumas – kadangi pomidoras tai 93 proc. vanduo, jo kaloringumas yra labai mažas. 100 g. pomidorų tai tik 15 kcal.

Įdomybės

  • Pradžioje pomidoras Europoje buvo laikomas dekoratyviniu nuodingu augalu.
  • Daržove pomidoras tapo dėl JAV 1893m aukščiausio teismo sprendimo, kai priimant muitų įstatymą, pomidoras klaidingai buvo priskirtas daržovėms, atsižvelgus į jo panaudojimą kulinarijoje ir neatsižvelgus į jo klasifikaciją botanikos moksle.
  • Didžiausias išaugintas pasaulyje pomidoras turėjo 15.6 kg.
  • Didžiausių pasaulyje pomidorų augintojų yra Kinija.