Apelsinas

Apelsinas – taip vadinami vaisiai, kuriuos mezga kai kurie citrinmedžiai. Apelsino pavadinimas botanikos mokslo požiūriu nėra mokslinis, o tik liaudiškas. Apelsinai kilę iš Kinijos ir Rytų Azijos. Šiuo metu didžiausi apelsinų augintojai tai Brazilija, JAV, Kinija. Dauguma apelsinų yra skiriama sulčių gamybai. Apelsinas tai vienas iš pagrindinių auginamų vaisių.

Maistinė vertė

Apelsinų minkštimas turi apie 12% cukrų ir apie 2% citrinos rūgšties. Apelsinus galima valgyti žalius, spausti iš jų sultis ar gaminti džemus. Juose gausu pektino, kuris gerina žarnyno darbą ir apsaugo jį nuo toksinų. Vaisius puikiai tinka detoksikacijos dietoms ir vienadienėms sulčių dietoms. Terpenai, esantys apelsinuose, turi antibakterinių ir antivirusinių savybių, puikiai sustiprina vitamino C poveikį, todėl apelsinus patartina valgyti peršalus, susirgus kvėpavimo takų ligomis ar gripu. Verta žinoti, kad reikėtų valgyti ne tik patį minkštimą, o ir baltą žievę. Balta žievė turi daug vitamino P ir pektino, padeda sumažinti ‚blogojo“ cholesterolio kiekį bei pašalina vidurių putimą. Apelsino žievę galima naudoti kaip prieskonį desertams ir konditerijos gaminiams.

Vitaminai – Apelsinuose itin gausu vitamino C, o tai pat A, P ir B grupės vitaminų.

Mineralinės medžiagos – apelsinuose yra daug kalio, kalcio ir magnio, o tai pat nedideli kiekiai fosforo, natrio, cinko ir geležies.

Kaloringumas – 100 g apelsinų turi apie 24 kcal.

Įdomybės

  • Apelsinai išsiskiria tuo, kad prinokę gali kabėti medžiuose virš 3 mėnesių, o nuskinti – labai gerai išsilaiko.
  • Nuskinti apelsinai kelioms valandoms yra patalpinami etileno aplinkoje (kaip ir dauguma citrusinių vaisių). Po kelių valandų vaisiai įgauna ryškią oranžinę spalvą. Taip apdoroti vaisiai nėra kenksmingi žmogaus sveikatai.
  • Būna ne tik saldžiarūgščių apelsinų. Yra ir kartusis apelsinas (Citrus aurantium) (daugiausiai auginamas Ispanijoje), kuris turi oranžinės spalvos vaisius, kurie nevalgomi žali, o naudojami kaip prieskoniai arba gaminat įvairius džemus, uogienes bei vaistus virškinimui pagerinti.
  • Dauguma pardavinėjamų pakeliuose sulčių yra gaminami iš koncentrato arba savo sudėtyje turi konservantų. Todėl sveikiausios apelsinų sultys yra šviežiai išspaustos.

Kivis

Aprašymas – Kivis – tai atogrąžose augančios kivinės aktinidijos vaisius. Dažniausiai auginamas Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, JAV Kalifornijos valstijoje, Čilėje bei Pietų Afrikos ir Viduržemio jūros teritorijoje. Savo „karjerą“ kivis pradėjo kaip dekoratyvinis augalas, kai XIX a. Paplito už Kinijos ribų. Būtent Naujosios Zelandijos gyventojai šį vaisių pavadino kiviu, kadangi yra panašus į šios šalies nacionalinį paukštį.

Maistinė vertė – kivis tai tikra vitaminų bomba. Dėl didelio vitaminų kiekio jis puikiai tinka įvairių ligų gydymui (peršalimo, gripo, nervų sistemos). Kivis tai pat puikiai valo organizmą nuo susikaupusių toksinų. Tačiau jis gali sukelti alergiją žmonėms, kurie alergiški ananasams ir papajai.

Vitaminai – kivis turi daug vitamino C ir jo kiekiu lenkia net citriną. Tai pat turi daug vitamino A ir E.

Mineralinės medžiagos – daugiausiai kivi vaisiuose yra kalio, magnio, kalcio ir geležies.

Kaloringumas – jis nėra kaloringas, nes 1 vidutinis kivio vaisius (sveriantis vidutiniškai apie 76g. ) turi apie 46 kalorijų.

Įdomybės

  • Kivis turi enzimus, kurie ardo baltymus, todėl nepatartina naudoti jo gaminant pieno kokteilius, kadangi tai suteiks jam kartu skonį;
  • Kivis puikiai išsilaiko ir ilgai nepraranda savo maistinės vertės. Net po 6 mėnesių jame išlieka 90% vitamino C;
  • Kivis tai pat naudojamas kosmetikos pramonėje;
  • Kivinės aktinidijos lapai skleidžia eterinius aliejus, kurių kvapas pritraukia katinus.

Bananas

Aprašymas – Bananas bananinių šeimos žolinių augalų gentis, kurioje yra apie 80 rūšių, iš kurių tik dalis yra valgomų. Kilęs iš Pietryčių Azijos ir šiuo metu daugiausiai auginamas Afrikoje, Azijoje, Centrinės Amerikos kraštuose – t.y. ten kur yra tropinio ir subtropinio klimato sąlygos.

Auga ant panašių į medžius krūmų, o bananų kekės siekia net iki 3m. Pats vaisius gali būti įvairaus dydžio (ilgis nuo 6 iki 35 cm), o nevalgoma luobelė – įvairių spalvų (žalia, geltona, raudona).

Yra ne tik saldžių ir sultingų bananų rūšių, bet ir miltingų, kurios sudaro Afrikos gyventojų maisto pagrindą. Miltingi bananai yra verdami kaip bulvės, džiovinami, kepami, malami į miltus ir pan.

Maistinė vertė – Vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15-20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo, 1,3 proc. baltymų, 0,3-0,6 proc. riebalų.

Angliavandeniai, esantys bananuose, yra daug geriau pasisavinami, nei angliavandeniai esantys kituose vaisiuose. Prinokusiuose bananuose yra daug gliukozės, fruktozės ir sacharozės.

Ląsteliena, esanti bananuose, sudaro 2 proc. bendros masės ir palyginus su ląstelienos kiekiu grūduose yra labai maža. Tačiau visgi spartina medžiagų apykaitą ir nors bananai yra kaloringi, jie puikiai tinka visų rūšių dietoms, kurių tikslas yra padėti numesti svorį.

Bananai, kaip ir daugelis vaisių, turi nedaug riebalų ir puikiai padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį.

Jie retai sukelia alergijas ir yra tinkami net mažiems vaikams.

Vitaminai – bananuose gausu A, C ir B1, B2, B6 grupės vitaminų.

Mineralinės medžiagos – Dėl atitinkamo kalio ir natrio kiekio, JAV maisto ir vaistų institutas rekomenduoja juos vartoti sportininkams ir žmonėms, turintiems problemų su aukštu kraujospūdžiu. Kitos mineralinės medžiagos esančios bananuose tai kalcis, geležis, fosforas, natris ir magnis.

Kaloringumas – 100 g bananų yra 72-103 kcal.

Įdomybės:

  • Botanikos mokslo požiūriu, bananai tai uogos.
  • Žodis bananas arabų kalboje reiškia pirštą.
  • Bananas yra populiariausias vaisius JAV.
  • Iš manilijos banano lapų (Musa textilis) gaunamas pluoštas pasižymi atsparumu mechaniniam poveikiui, todėl naudojamas virvių, statybinių plokščių ir popieriaus gamybai.
  • Bananai auga visus metus ir yra renkamai kiekvieną dieną.
  • Iš tiesų bananas – tai labai pavojingas sveikatai vaisius. Vien Anglijoje 2001m. užfiksuota virš 300 nelaimingų atsitikimų – dažniausiai paslydimų ant bananų žievės 🙂